- pokylis
- pókylis sm. (1)
1. Bsg, Jnš puota: Labai nudžiugęs, karalius pakėlė pokylį ir sukvietė daug garbingų svečių LTR. Linksmybių visokių turi gana: muzikantai be perstojimo žaidžia, paukščiai visokiais balsais čiulba, pokyliai be paliovos BsPIII272(Graž). Tėvai daugiau rūpinosi pokyliais, svečiais, aukštosios visuomenės tuščiu gyvenimu, negu sūnaus auklėjimu ir jo ateitimi V.Myk-Put. Juk tai jo, ne kieno kito, tasai pokylis, ta iškilmė! LzP. ^ Musės su šunimis nekviesti eina į pokylį ir pirmi pradeda valgyti – nebūk ir tu jiems lygus TŽV605(Al).
2. pakilimas, sujudimas: Kap tik kokis pókylis, tai ir jūs paskeliat (bėgate žiūrėti) Lp.
3. dvasinis susijaudinimas, pakilimas: Buvau įpratęs tramdyti savo dvasios pokylius ir išmokau būti jų viešpačiu rš. Tą didingą ponų dvasios pokylio akimirką sugadino du jauni vyrukai rš.
4. darbo įkarštis, darbymetis: Pats kūlės pókylis – žmonių namie nerasi Trgn.
5. gausumas, daugumas: Vasarą tai pókylis pieno, o dabar nėr Kkl.
6. pabrangimas, brangymetis: Pakilo arkliai, o mes to pókylio nežinojom Lp. Pats kiaulių pókylis ketvirtadienį buvo Užp.
7. žuvų nerštas ar šiaip sujudimas: Dabar pats žuvų pókylis Ktk. Žuvys par pókylį zuzinas (trinas) į bučius: apipuola jas ydas, žuvys plaukia prieš vandenį, trinas Š.
8. J.Jabl potvynis: Šiąvasar bus vandenio pókylis Ob. Niutonas išaiškino jūros potvynių (pokylių) ir atoslūgių reiškinius rš.
◊ krùvinas pókylis žudynės: Suruošė kruviną pokylį Kražiuose V.Kudir.
Dictionary of the Lithuanian Language.